Skerdykla Nr. 5

„Paklausykit! Bilis Piligrimas slidinėja po laiką....“ Jis vis iš naujo išgyvena Dresdeno bombardavimą, po karo grįžta į Ameriką, veda, patenka į lėktuvo katastrofą, per kurią jam sužalojamos smegenys, apsilanko Tralfamadorijos planetoje – ten drauge su iš Žemės pagrobta pornožvaigžde gyvena Tralfamadorijos zoologijos sode stikliniame kambaryje... Įprastinė laiko tėkmė neegzistuoja ir bet kada galima sugrįžti į praeitį ar nusikelti į ateitį. 

Painus, absurdiškas, tačiau fantastiškas romanas, kuriame maišosi karo prasmė – kario gyvenimas, neturintis aiškios krypties, yra tarsi griuvėsiai, o tai matyti iš liūdno Bilio Piligrimo atvejo. Pagrindinis veikėjas yra vargšė iškankinta siela, jo protas negali likti dabartyje ir laksto laike pirmyn ir atgal, kaip pasakojimas. Karas jį apgavo, o tai pasireiškia ateivių pagrobimu. Pasakotojas kreipiasi į skaitytoją ir apie tai informuoja – jis jiems sako, kad visa tai daugiau ar mažiau atsitiko. Tai įtvirtina juodąjį humorą prieš karą ir nereikšmingas jame dalyvaujančių žmonių mirtis, kurios parodo, kad apie karą nieko suprantamo nėra.

Vonnegutas palieka skaitytojui nuspręsti, kuriam romano žanrui ši knyga priklauso: jei Bilis buvo pagrobtas ateivių, galbūt tai yra mokslinė fantastika, bet jei tai yra jo vaizduotės vaisius, tai tampa kažkuo daug gilesniu. Pats rašytojas yra pasakojimo veikėjas, tad Bilio Piligrimo gyvenimas iš dalies yra autobiografiškas pareiškimas.

„Skerdykla Nr. 5“ laikoma Kurto Vonneguto (1922–2007) kūrybos viršūne, vienu žymiausių prieš karą nukreiptų romanų, absurdo literatūros ir juodosios komedijos klasika. JAV rašytojas, Antrojo pasaulinio karo metu tarnavęs Sąjungininkų armijoje, Vokietijoje paimtas į nelaisvę, tapo vienu iš nedaugelio išgyvenusių Dresdeno bombardavimą. Autobiografiniame kūrinyje aštrią satyrą, juodąjį humorą jis suplaka su mokslinės fantastikos elementais ir papildo sukrečiančiais prisiminimais.